grobgalis

gróbgalis sm. (1) Š žarnagalys, mėsgalys: Skrandžius, visokius gróbgalius sudėjo į kelbesùs Ggr. Pas mumis iš gróbgalių (plaučių, kepenų, galvos, kojų, grobų galų ir t. t.) daro dešras, kepeninėms dešroms vadinamas Lž. Ir menkiausią grobgalė̃lį suvalgo, nėko neišmeta Užv.